- numavotis
- ×numavótis, -ójasi, -ójosi (hibr.) 1. prasti prie naujos vietos, prie namų: Numavóte apsinumavójau ant šviežios vietos, t. y. apsibuvau, nebebėgsiu iš čia J. Aš pri tamstų greit numavójuos Šauk. 2. laikytis namie: Nesìnumavó[ja] – eina ir eina, kaktą atmaukęs Up. \ numavotis; apsinumavoti; nusinumavoti
Dictionary of the Lithuanian Language.